2011 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Sveiki, šiuo metu aš leidžiu puikų laiką Italijoje! Noriu pasidalinti įspūdžiais ir šiek tiek papasakoti, kas vyksta aplinkui. 
Vaikščiojant centru, galima išvysti daug gražios architektūros, pačios geriausios kokybės ir geriausių dizainerių sukurtus drabužius, batus, juvelyrika ir daug kt.. Naktį praleidau Florencijoje, ir nuo 6 h ryto, jau buvau pakelėje į Milaną, kuriame manęs laukė geriausia draugė su be galo didele šampano dėže (wOaH) ! 
Kol kas tieeeeeeeeek, bet širdyje jaučiu tai, ko nupasakoti neįmanoma!!!! 
 

2011 m. balandžio 9 d., šeštadienis

Part 2!

Visą savo dieną pradėjau nuo ankstyvojo ryto. Ryte pabudusi visiškai ne žvali ir prastai išsimiegojusi, atsitraukiau savo švelnios kremo spalvos užuolaidas ir žvilgtelėjau į siūbuojančius vėjo pagalba, medžius. Pamačiusi jog lauke vėsoka, nusprendžiau likti namie, bet prisiminusi, kad esu pažadėjusi draugei nuveiktu daug įvairių darbų, tuojau jai paskambinau ir bandžiau ją atkalbėti nuo žadėtų dalykų. 
Bet dėja, ji jau buvo viską susiplanavusi, žinoma, mieliau būčiau likusi savo namuose, šiltai apsiklojusi adijalu ir su malonumu būčiau gurkšnojusi rytinę kakavą, bet dėja, svajonės ir liko svajonėmis. 
Nuėjusi į kiemą, pamačiau pilną šiuklių, kurias atpūtė vėjas ir labai supykau, nieko netvarkiau nes žinojau, kad tai beprasmiška, ir stengiausi laikytis minties, kad tas šiukles nupūs į kitą kiemą, kad man nereikėtų tvarkyti.
Nuvažiavusi į OZĄ susitikau su drauge, ji buvo išsimiegojusi, žvali, linksma, ne taip kaip aš..
Kadangi namie nepusryčiavau, kilome į trečiąjį OZO aukštą ir pavalgėme SUSHI patiekalų. 
Iš ties, maistas man pagerino nuotaiką, buvau ramiai nusiteikusi ir į viską žiūrinti ne taip jau ir kritiškai, labai norėjau nusipirkti kažką naujo. Užsukusi į parduotuvę BAGS AND MORE , radau puikiai man tinkančią rankinę. Tuojau puoliau prie kasos ją pirkti.
Grįžusi namo radau sesę, laukiančią manęs, ji pribėgo ir apsikabino mane. Mano širdis suvirpo, rankos nebenorėjo paleisti savo mažosios. Norėjau, kad ši miela akimirka tęstųsi amžinai, žinojau, kad ji užaugs, ir to daugiau nebepajusiu..
Norėjau, kad kiekvienas akimirkos stebuklėlis, tęstųsi ilgą laiką, ir tai būtų sustabdoma. Kad ir kokia mano ankstyvoji nuotaiką ir bebūtų, branginau kiekvieną žingsnelį.. 
   

2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

Juk viską pakartotum dar kartą.Net jei dabar ir skauda.Viskas bus gerai.Ne šiandien,ne rytoj,bet bus..