leave it

Nusprendžiau neberašyti blogo (bent jau kol kas), nes visgi noriu išlikti paslaptinga, kad niekas nežinotų, ką veikiu kiekvieną minutę ir su kuo, manau jeigu atsiribosiu nuo to, liksiu šiek tiek paslaptingesnė. :) 
Galbūt aš vėl gryšiu!

The new buys

Šiuo metu buvau užsisakiusi du man labai reikalingus daiktus, naują diržą ir rankinę. 

• Diržas 

Man jis labai patiko vien todėl, kad nėra toks kaip visi. Dabar dažniausiai jie būna dideliomis sagtimis ir visiškai neskoningi, aš pasirinkau paprastą diržą, kuris man suteiktų patogumo nešiojant džinsus ar kelnes. 

•  Rankinė

Pasirinkau Celine La Paris rankinę, nes jos dizainas man tiesa, labai patiko. 

  

antradienį namo.

Italijos įspūdžiai nerealūs, todėl labai nenorime namo! Kad kas leistų spjauti į viską ir pasilikti čia, nuveikčiau viską kas tik įmanoma. Mes su Gabrieliumi čia labai atsipalaidavę, čia šilta. Kiekvieną rytą pabėgiojame paplūdimiu ir pasikaitiname saulutėje, orai čia fantastiški! Sniego žiemą nebūna, todėl pasižadėjau sau, kad čia atvyksiu ir žiemą. Labai nesinori palikti širdžiai mielo krašto, bet Lietuvos taip pat pasiilgau, labiausiai dėl draugų. Vėl noriu pasilinksminti su geriausiais draugais. 
Pasiilgau visų, ir ačiū, kad rupinatės manimi! Tėvai rašo kiekvieną dieną, draugai irgi, įkeliu į savo facebook paskyrą nuotraukų "su įspūdžiais", kad draugai pamatytų, jog man čia tikrai geeera, o dar, kai šalia mylimas žmogus. Nieko nėra geriau!
Geros dienos ir paskutinių vasaros akimirkų! Enjoy every minute!  

pirmadienis. aš ir Italija

Pirmadienį bus diena, kai įlipsiu į lėktuvą, ir skrisiu į Italiją. Mano planai: 
aplankyti geriausius draugus, gimines ir pasigrožėti, pamylėti Italiją. 
Kas dar nenuvykote ten, siūlau!  Nuostabi gamta, kultūra, maistas. Gal tokios geros nuomonės apie Italy esu todėl, kad gimiau tenai, bet dėl visko ką išvardinau galite neabejoti :> Sužinojus visą Italijos istoriją, tikriausiai niekur iš ten išvykti nesinorėtų. O ką kalbėti apie akimis neaprėpiamą vaizdą? 

Nagi, šiandien jau ruošiuosi rytojui, ruošiuosi skrydžiui ir akių orgazmui skrendant! :D 
Su savimi pasiimsiu labai ne daug daiktų, todėl, kad ten viską nusipirksiu, gražiausi aksesuarai, drabužiai ir t.t.. Tai ko geidžia širdis, rasiu Ten. 
Gal iš manęs ir ne kokia rašytoja, minčių dėstytoja, bet vizualiai aprašyti žodžiais vaizdą sunku, tad pasikliausiu savo talentais, kurių galbūt turiu tik kruopelytę, ir pasistengsiu jums viską parodyti žodžiais, fotografijomis. Enjoy!  

šimtas

Šiandien facebook'o puslapyje jūsų jau šimtas + !

Ir vėl labai ačiū, kad esate, kad skaitote, žiūrite naujienas. Esu labai dėkinga, kad domitės manimi, fotografijomis ir viskuo kas yra aplink mane! 

Tikiuosi su laiku, kad jūsų (mano fanų, gerbėjų) atsiras dar daugiau, nors esu labai pamaloninta, kad jūsų jau šimtas! (100)

Labiausiai dėkoju savo tėvams, kurie mane įkvepė, pastebėjo pirmieji mano fotografijas ir pragino semtis įkvėpimo iš kitų, bet nepavyko, tad laukiau savo mūzos, kuri mane paliestų savo burtų lazdele, ir įkvėpimas ateitų pas mane! Štai ir jis atėjo, tapau freelancer photographer ir tuo  didžiuojuosi, žinoma fotografijos nėra tobulos, kokios yra profesuanalų, bet mano nuotraukų kokybė perkopė visas everesto viršūnes!

Štai jums nauja 

Lady GaGa daina "You And I"

 

today

Šiandien dieną praleidau nuostabiai. Šėlau mieste, nusipirkau kelis naujus apdarus ir toliau gyvenau, kaip iki šiol. 
Buitis namie dar neatsibodo, su vaikinu sutariame puikiai. Mano nuotaika neslūgo, ir iki pat šio vakaro išlikau neutrali, linksma, draugiška. Būna juk dienų, kai nenorime nieko matyti, bet neseniai viskas pasikeitė, ir esu labai laiminga. :> 

Taigi, iki rugsėjo liko nedaug. Laukiu rudenio, noriu pažiūrėti kaip krenta spalvoti lapai, kaip vysta gražiai žydėjusios gėlės, ir dar, labai laukiu Kalėdų! Nuostabaus meto, kai visa šeima susirenka prie gausaus vaišių stalo, kalbasi, prisimena ką nors šilto. 
Klausimų spring'e vis gausėja, puslapio gerbėjų facebook'e irgi. Už viską aš dėkinga tik jums, mano draugai! 
Bučiuoju. :) 

14-21d. klausimynas

 (P.S. rašybos klaidos netaisytos)

1. Kaip matau esi prisižiūrinti mergina? Tad kiek išleidi per menesi sau. Ta prasme kosmetikai drabužiams ir t.t. ?

• Tikrai neskaičiuoju savo išlaidų, bet išleidžiu tikrai nemažai, 1000 tikrai siekiu.

2. Kurioje šaly gyveni?

• Lietuvoje.

3. Manai, kad esi tobula?

• Manau, jog kiekviena mergina save stato gražia, protinga, intelektualia ir kt. Aš savęs tobula nelaikau, tik pasitikiu savimi, ir neleidžiu, kad mane maišytų su žemėmis. :)

4. tavo blogas be galo įdomus, kaip nusprendei jį rašyti? : )

• Labai malonu girdėti. :) Rašyti nusprendžiau tada, kai draugai pradėjo raginti pasidalinti savo įdomiu gyvenimu su viešąja erdve. ;)

5. ar daznai keiti vaikinus?

• Tikrai ne. Juk būna laikas, kai skiriesi ir, kai įsimyli iš naujo. Sakoma, kad meilė atgimsta ;)

6. Ko prašysite tėvų Kalėdų proga?

• Nieko neprašysiu, nes tai šeimos šventė, kai turi džiaugtis ne dovanomis, o šeima ir gražiu žiemos metu.

7. Kas svarbiau, norai ar svajonės?

• Man atrodo, kad svarbiausia noro troškimas. Kaip lauksi, taip ir atsilieps:))

8. Na jei tu isleisi 1000 tai kiek tau tevai duoda i menesi pinigu?

• Aš gyvenu ne su tėvais, bet žinoma, kol aš mokausi mane jie išlaiko. Kiek man reikia, tiek ir duoda. :)

9. Kiek širdžių plaka dėl tavęs ?

• tikrai nežinau, bet manau ne viena :D

10. noretum gyventi italijoje?

• seniau gyvenau, bet dabar galbūt pagalvočiau apie tai. gaila būtų palikt draugus.:>

11. Tai kur tavo tevai gyvena?

• Lietuvoje.

12. atsakai i visus klausimus?

• Į tuos, kurie man atrodo protingi, ir verti atsakymų, bet taip, dažniausiai į visus. O kartais jeigu neatsakau, tai tik į tuos, kuriuos siunčia daugėliui žmonių, o ne man asmeniškai.

13. Ar turi jau progini krepšinio čempionato litą ? :)

• Ne, nes man jo nereikia.

14. O tai su kuo tu gyveni jei ne su tevais? Ir kiek tau metu?

• Viena, galiu daryti ką noriu, bet tėvai gyvena netoliese. Esu pilnametė, galiu save kontroliuoti, mano poelgiai taip pat atidūs. 19.

15. Nekreipk dėmesio į tą KAITYTĘ. Man kaip tik tą nuotrauka graži. Įdomi aplinka... O tokių paviduolių atsiranda visada. Vienas klausimas: Kur mokaisi? Studijuoji?

• Žinai, kartais jau viskas pradeda lipti per viršų. Viskam yra ribos, ir visada atsiranda žmogus, kuriam reikia peržengti jas, kaip ir minėjau, neleisiu, kad mane maišytų su žemėm! Manęs visiškai neįžeidė, ir labai malonu girdėti, ačiū, kad palaikai.
  Studijuoju. 

kritika

Jeigu kritikuojate, kritikuokite pagrįstai. Argumentuokite kiekvieną savo žodį, nes mane tiesiog emociškai neigiamai paveikia, kai gaunu kritika, kuri yra visiškai nešvari, ir neteisinga. 
Šiandien mane sukritikavo mergaitė, kuriai nepatiko mano daryta nuotrauka. 
Gerai, nepatiko jai, nepatiko dar kažkam, bet kažkam ji patiko. Jeigu nepatinka jums, tai nereiškia, kad nepatinka ir kitiems. Sulaukiau štai tokio komentaro: "čia tipo menas kažkoks,ar ką? susiliejusios nuotraukos,jokios minties? nu aišku,visi fotkinkim belekur ir beleką,ir vaidinkim,kad esam fotografai(:" nuotrauka tikrai buvo susiliejusi, bet norėjau parodyti gražų vaizdą, kurio neužfiksavau tinkamu momentu, bet tinkamoje vietoje. Nuotrauka nebuvo gražiausia, kurią galėjote išvysti, bet joje galėjote pamatyti gražų vakaro vaizdą, apšvietimą ir aplinką. :) 
Reikalauju, kad mane kritikuotumėte tik tada, kai esate įsitikinę, jog jūs teisūs!  

I.M. photography

I.M. photography

Facebook tinklapyje mano gerbėju vis daugėja, dar nepasiekiau 100, bet manau, kad su laiku pasieksiu tai ko laukiu! Labai noriu padėkoti tiems, kurie skaitote, žiūrite naujienas. Man tai labai svarbu, atsižvelgiant į statistiką, tiek facebook puslapis, tiek šis blogas yra skaitomi. Man be galo malonu matyti kelis šimtus prisijungusiu prie bet, kurio mano tinklapio. 

Dėkoju, kad sekate tinklaraštį, nors sekėjų turiu tikrai ne daug, jie užpildė blogo tuštumą.

Šiuo metu manęs neaplanko jokia mūzą iš, kurios galėčiau pasisemti idėjų apie ką rašyti, bet su laiku manau, kad ji aplankys mane. Šiuo metu įkvėpimo semiuosi iš savęs, seniau kūriau, dabar padaugėjus mano "gerbėjų" skaičiui esu priversta rašyti tai ką veikiu gyvenime, kaip elgiuosi šiokiais, tokiais atvėjais. 

Galbūt mano padėtys padės jums laikytis atokiau bėdų! 

Vakar sulaukiau labai malonaus "pokšto" iš facebook draugo, jo realiai nepažįstu, bet buvo be galo malonu pamatyti post'ą ant sienos, kad galėčiau vadintis gražiausia pasaulio mergina. 

Nerealiai malonu regėti šį post'ą, bet tikrai manau, kad neverta man būtų vadintis gražiausia pasaulio mergina, tiesiog lėkšta ir tuščia. Nematau tam tikslo, kai aplink mane sukiojasi daug gražesni žmonės už mane! 

• Formspring.

Norėjau pasakyti, kad galite man užduoti klausimus spring'e, į kuriuos atsakysiu savo blog'e. Tikiuosi sulaukti klausimų gausumo! 

Nesistenkite manęs klausinėti per mano facebook paskyrą, dėl to, kad nelabai turiu laiko atsakyti, man rašo tikrai nemažai žmonių, tad taupydami ir mano ir savo laiką, uždavinėkite klausimus Užduokite klausimus čia (paspaudę ant "Užduokite klausimus čia" jus nukels į formspring, kur galėsite užduoti klausimus). 

Į klausimus atsakymus išvysti galėsite spring'e ir blog'e. 

Ačiū už dėmesį, Ieva Matonytė. 

šiandien atradau laimę

Atrodo damn, kaip žmogui nedaug reikia iki laimės. Šiandien pajutau, kad ir aš galiu būt laiminga, įrodžiau sau, kad meilė yra, ir didžiuojuosi ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, su kuria man gera būti. Kartu su Juo, išnaudojame kiekvieną akimirką, minutę kartu, kad būtumėm garantuoti ką jaučiame vienas kitam. Ir nieku gyvu negalėčiau pasielgti taip, kad dabar kentėčiau dėl to, ką padaryčiau. Bet aš to negalėčiau, mane aplankė tas jausmas, kurio seniai laukiau, už kurį kovojau ir kurį pagaliau pasiekiau. Tai lyg tikslo taškas, kuris nušvito mano tunėlio gale! 
Džiaugiuosi, kad ir tikri draugai, kurie mane laiko brangiu žmogumi, džiaugiasi ir liko nustebinti dėl tokio mano poelgio. Aš esu be galo, be krašo laiminga, ir niekas mano meilės nesugriaus! 
Šį kartą, aš galbūt ir išdrysiu pasakyt, kad niekad nepamiršiu to jausmo, kurį jaučiu dabar, savo krūtinėj. Atrodo iššoksiu pati iš savęs! Sprogsiu. 
Dabar pasitikiu savimi, jaučiuosi mylima, gerbiama, branginama. Ko daugiau reikia moterei? :> Žinoma, kitoms tereikia prabangos, o man užtenka Jo. Ir tada.. tada turiu viską!
Ačiū tiems, kurie tikrai džiaugiatės dėl manęs, o aš atsisveikinu šiandien su šiuo postu ir linkiu visiems patirti tai, ką patyriau aš. 
:))

Ir man negėda kaip moku išreikšti jausmus. Man patinka mylėti, jaustis mylimai, juk daugiau nieko nereikia! Tik vieno nuoširdžiai ištarto žodžio, ir parodomo jausmo, kuris identiškas žodžiui. 
Be fall in love. :* 

Noriu padėkoti keliems savo follow'eriams, kad sekate mano tinklapį, ir vėliau tikiuosi susilaukti daugiau palaikymo. Nors iš draugų pusės man jo tikrai netrūksta. Užsiimu begale veiklų, kad nereiktų sedėti sudėjus rankų, ir stengiuosi siekti geriausių rezultatų. 
šiandien šiame įraše galėsite perskaityti: 

• about phorograpgy

Fotografija. Ja domėtis pradėjau prieš 5 metus, tada dar buvau jauna nepatyrusi "fotografė". Save laikiau gerai fotografuojančia, bet tikrai ne profesuanalia. Metams bėgant pramokau geriau fokusuoti ir pagauti tinkamą momentą kadre. Man labai patikdavo maivytis prieš objektyvą, bet laikui bėgant supratau, kad už objektyvo smagu lygiai taip pat, kaip ir jame. Pradėjau daug skaityti, domėtis fotografija. Todėl dabar pasiektas talentas nemiega, kiekvieną dieną fotografuoju be perstojo, nes man tai be galo patinka. Aš džiaugiuosi, kad galiu suteikti jūsų akims malonumą, kai žiūrite mano fotografijas. (Kalbu ne apie visus, o apie kažkuriuos, kurie mane giria, ir kuriems patinka mano darbai). Na, o tolesni planai, kaip ir seniau, siekti vis aukštesnės kokybės ir gražesnių nuotraukų ! 

sky or die

Konkrečiai nesugalvoju ką man nuveikti, kol dar turiu laiko ir nuobodžiauju, nes žinau, kad bet kurią dieną gali užklupti begaliniai darbai! Labai viliuosi, kad visi planai nekeis savo eigos ir viskas bus kaip ir suplanuota, sudėliota ir trimpimpim.

Šiandien facebook'e ant sienos pasirašiau "kliedėsį", kad jeigu surinksiu 100 like, neberūkysiu, nežinau, gal pasiteisins, o gal ir ne. Bet radau gerą būda draugų "pagalba" mesti. Iš tiesų mesti visai neplanavau, ir visai nėra būtinybės, bet šiaip for fun, ir dėl sveikatos manau reikėtų :> 

feels like good!

Šiuo metu labai džiaugiuosi puikiu oru, saulėtomis dienomis ir draugija. Taipogi laukiu ir dienos, kada galėsiu pamatyti savo draugus lietuvaičius, kurie laukia manęs taip, kaip aš laukiu jų!
Dabar praleidusi daug puikaus laiko supratau, kad čia mano svajonių šalis, kurioje ir vėl gyvent norėčiau, bet.. draugai, daug artimųjų žmonių. Viskas kaip pusiau perskelta, daugiau giminaičių gyvena Italijoje, bet ir Lietuvoje yra daug man brangių žmonių, taip pat, negaliu apsispresti dėl draugų, ir ten ir ten jie visi brangūs! Bet manau, kad tikriems draugams atstumas nesvarbus, važiuočiau lankyčiau, kad ir kas benutiktų ir bet kada! :>
Labai pasiilgsiu savo italiečių, ir linkėsiu jiems didžiausios sėkmės amžinai, kad sektų juos sėkmė, ir tikiuosi, kad jie mane aplankys Lietuvoje :)

štai čia nuotaikos tiesiogiai iš komfortabiliausios vietos pasaulyje :D

daugiau foto Facebook

Ką gi, galiu pasigirti savo vasara, nes ji tikrai labai puiki. Įpareigojau save nesedėti prie kompiuterio daug, o į facebook'ą, įeinu labai retai, nes stengiuosi tausoti vasarą, ir jos neleisti prie kompo. Nėra kada, laukia draugai, vakarėliai, giminės. Taigi, šiandien savo dienoraštį pildau, tik radusi laisvo laiko, todėl, kad norisi užimti laisvą laiką, o miegu, nesinori. Taigi, truputėli gailiuosi, kad negalėjau dalyvauti nei tiesto, nei sel'e, bet nenusiminiau, nes Italijoje galiu pamatyti daugiau už tiesto ar sel'ą, čia juk pramogų daugiau nei gali būti, todėl nenukabinu nosies, ir siunčiu linkėjimus iš Milano, kuriame daug nerealaus maisto, vakarėlių ir nerealių draugų, su kuriais yra laaabai smagu ir nenuobodu! Rytoj keliausime kitur, geriausiems draugams turiu daug gardžių ir neblogų lauktuvių, tikiuosi patiks! ;)

happy days

Šiuo metu esu Italijoje, kurioje labai puikus oras. :> Esu labai patenkinta savo sprendimu vykti ten, bet tuo pačiu ir truputėli nusivyliau, nes, kai tik išvažiavau, Lietuvoje atšilo oras. Na nieko, paguodžiau save, kad dar nuvyksiu prie jūros su draugėmis pabuvoti ir tikrai nieko neprarasiu aplankiusi draugus Italijoje.
Manęs laukia dar daug gerų akimirkų, kurias galbūt įkelsiu į savo FB puslapį, arba į blog`ą, bet pasakysiu vieną dalyką, kad čia nelabai mėgstu rašyti apie save, bet kartais, kai nesugalvoju nieko naudingo, tenka. :)
Tikriausiai pastebėjote, kad mano įrašų tikrai stinga.. Na dėja, niekaip savęs neužvedu minutėlei parašyti ką nors, tyngiu :) Bet jeigu atsiras vis daugiau skaitytojų, neribosiu savo laiko šiam internetiniam dienoraščiui.
P.S. šiandien su draugėmis diskutavome apie žmonių principus, ir noriu jums pasakyti, kad jie didžiausi mūsų priešai. Kartais jie išsikria taip vienas kitą mylinčius žmones :) Saugokitės savęs paties, mielieji. Ir linkiu jums saulėtos ir karštos vasaros! Nuo šiol, mano post'ų sulauksite dažniau (pasistengsiu) !
Bučkis.

Summer!

Vasara, ir daug gerų vasaros darbų. 

Kiekvieną minutę galvoju ką nuveiksiu atsikėlusi kitą rytą, kokį gerą darbą padarysiu, ir kiekvieną dieną su šia mintimi atsikeliu, bei užmiegu. 

Šią vasarą pažadėjau sau, kad kiekvieną dieną leisiu taip, kaip neleidau praeitą vasarą, kad galėčiau ja pasidžiaugti ir netektų gailėtis dėl to, ko nepadariau.

Kad, kai ateis žiema, nepasiilgčiau vasaros, nors tai juk neįmanoma..

Kaip atėjo vasara, taip apsilankiau Mc.. 

Pastoviai kažkas sutrugdo turiningai leisti laiką:D 

Norėjau būti sąžininga ir nebevalgyti nesveiko maisto, bet niekada manau tai nepavyks.

Vis sužinojusi, nuveikusi kažką naujo parašysiu savo blog`e, nes atsirado tikrai daugiau laisvo laiko, bet žinoma, netausosiu savo laiko internetui, stengsiuosi vasarą praleisti realiame gyvenime, susikursiu tokią žalią, saldžią ir nepamirštamą vasarą, kad kaip gyva jos nepamiršiu.

O čia aš, kad nepamirštumėte kaip atrodau

:> 

 

Nebūk man geras

Prašau, nebūk man per švelus. Daryk ir tai kas man nepatinka, aš noriu pykti, noriu mylėti, noriu jaustis kaip visi, natūraliai.
Būti mylimai tai jausmas kuriame net siela vaikšto pas mane, pas tave. Ji neranda vietos tavo širdyje, todėl ieško pavėsio.

Sveiki, šiuo metu aš leidžiu puikų laiką Italijoje! Noriu pasidalinti įspūdžiais ir šiek tiek papasakoti, kas vyksta aplinkui. 
Vaikščiojant centru, galima išvysti daug gražios architektūros, pačios geriausios kokybės ir geriausių dizainerių sukurtus drabužius, batus, juvelyrika ir daug kt.. Naktį praleidau Florencijoje, ir nuo 6 h ryto, jau buvau pakelėje į Milaną, kuriame manęs laukė geriausia draugė su be galo didele šampano dėže (wOaH) ! 
Kol kas tieeeeeeeeek, bet širdyje jaučiu tai, ko nupasakoti neįmanoma!!!! 
 

Pietūs :)

Noriu pasidalinti su visais skaniaisiais pietumis.:)

Part 2!

Visą savo dieną pradėjau nuo ankstyvojo ryto. Ryte pabudusi visiškai ne žvali ir prastai išsimiegojusi, atsitraukiau savo švelnios kremo spalvos užuolaidas ir žvilgtelėjau į siūbuojančius vėjo pagalba, medžius. Pamačiusi jog lauke vėsoka, nusprendžiau likti namie, bet prisiminusi, kad esu pažadėjusi draugei nuveiktu daug įvairių darbų, tuojau jai paskambinau ir bandžiau ją atkalbėti nuo žadėtų dalykų. 
Bet dėja, ji jau buvo viską susiplanavusi, žinoma, mieliau būčiau likusi savo namuose, šiltai apsiklojusi adijalu ir su malonumu būčiau gurkšnojusi rytinę kakavą, bet dėja, svajonės ir liko svajonėmis. 
Nuėjusi į kiemą, pamačiau pilną šiuklių, kurias atpūtė vėjas ir labai supykau, nieko netvarkiau nes žinojau, kad tai beprasmiška, ir stengiausi laikytis minties, kad tas šiukles nupūs į kitą kiemą, kad man nereikėtų tvarkyti.
Nuvažiavusi į OZĄ susitikau su drauge, ji buvo išsimiegojusi, žvali, linksma, ne taip kaip aš..
Kadangi namie nepusryčiavau, kilome į trečiąjį OZO aukštą ir pavalgėme SUSHI patiekalų. 
Iš ties, maistas man pagerino nuotaiką, buvau ramiai nusiteikusi ir į viską žiūrinti ne taip jau ir kritiškai, labai norėjau nusipirkti kažką naujo. Užsukusi į parduotuvę BAGS AND MORE , radau puikiai man tinkančią rankinę. Tuojau puoliau prie kasos ją pirkti.
Grįžusi namo radau sesę, laukiančią manęs, ji pribėgo ir apsikabino mane. Mano širdis suvirpo, rankos nebenorėjo paleisti savo mažosios. Norėjau, kad ši miela akimirka tęstųsi amžinai, žinojau, kad ji užaugs, ir to daugiau nebepajusiu..
Norėjau, kad kiekvienas akimirkos stebuklėlis, tęstųsi ilgą laiką, ir tai būtų sustabdoma. Kad ir kokia mano ankstyvoji nuotaiką ir bebūtų, branginau kiekvieną žingsnelį.. 
   

Juk viską pakartotum dar kartą.Net jei dabar ir skauda.Viskas bus gerai.Ne šiandien,ne rytoj,bet bus..

Part1.

Užmigusi su skausmu širdyje vis dar negalėdama atsitokėti, kad išsiskyriau su vaikinu sapnavau tai.
Sapne jis man kartojo, kad mane myli, bet išdavystės nepateisino. Man buvo įdomu sužinoti, kodėl mes išsiskyrėme ir kodėl jis mane išdavė. Jau beveik žinojusi atsakymą, nubudau, ir staiga pamačiau savo sesę šalia, kuri nenorėjo, kad miegočiau, aš jos paklausiau:
- Kur tėvai?
- Nėra.
- Kaip suprasti?
- Sakė man tave pažadinti ir išskubėjo pas močiutę.
Na žinoma, kaip visada, turėsiu likti namie su savo mažąja seserimi, ji tikra piktoji dvasia, jos niekaip neatsikratysi. Aš nesuprantu, kaip galima mylėti sesę arba brolį, greičiau įmanoma jo(-s) nekęsti.
Suvokusi, kad niekaip jos neatsikratysiu aš jai pataisiau pusryčius ir įjungiau animaciją, tada jai pranešiau, kad turiu vykti pas draugę ir paklausiau:
- Nebijosi likti viena?
- Bijosiu.
- Nebūk maža, juk sakei, kad tau jau net 4 metai, o tokios mergytės nebebijo..
- Na gerai, tik greitai gryšk.
Ačiū dievui, atsikračiau tos mergaitės, na, kai išvažiavau man pasidarė gaila, kad ji užaugusi paims ir pradės maištauti, nebeklausys nei mamos nei manęs, nei tėčio. .
Tuojau pat apsisukau ir nuskuodžiau namo! Juk ji mano sesutė, mano mažoji. Atsiminiau kaip laukiau skambučio iš ligoninės kas gimė, tiesa, labai nenorėjau brolio, norėjau sesers. Ir ji gimė! Woho, sušaukiu pašokusi gal metrą!
Gryžusi ištraukiau LEGO ir nieko nedelsusi pasikviečiau ją pažaisti, taip norėjosi praleisti gerą laiką su seserimi. Džiaugiausi ir didžiavausi savimi bei savo mažąja B. ♥

Šiandien prisiminiau, kokios svarbios gali būti gyvenimo neįamžintos akimirkos, todėl kiekvieną dieną bandau save įamžinti. Kad žinočiau kaip atrodau ir matyčiau kokia mano nuotaika.
Dabar prisiminiau save mažą, prisiminiau savo svajones, tėvus. Man jų tikrai trūksta, pasirinkau tokį gyvenimą, vienišą. Bet kartais pagalvoju, man nedaug metų, galbūt gerai, kad jauna pradėjau apsiprasti su vienišu gyvenimu, gyvenu atsikrai nuo tėvų, esu pilnametė ir daug pasiekusi. Galbūt ne tiek daug kiek mano tėvai, jie mane labai prižiūri ir domisi manimi, todėl aš gyvenu visiškai pilnavertį gyvenimą, esu pasiturinti ir labai džiaugiuosi kaip viskas susiklostė, tiesiog, kartais malonu prisiminti vejavaikiškas mintis ir iškylas drauge, su šeima.

Su savo šeima matausi dažnai, myliu juos, kad ir kokias klaidas būčiau padariusi, stengiuosi jas ištaisyti.

Vegase sutikau sau skirtą žmogų, na gal ne visai, nes žinojau, kad tai valandos nuotykis. 
Žiūrėjau į jį, ir mano akys jam pakuždėjo, kad jis ne vienintėlis. Jis manęs užklausė:
- Ar aš tau vienintėlis, brangioji?
- Tu dar klausi? Žinoma. - atsakiau aš ir mano širdis man pasakė, kad meluoti jau nebe man, kad aš išaugau iš to amžiaus, bet jei nenoriu nieko prarasti, aš turiu teikti sau naudą. 
Grįžę namo ir neturėję kuo pasisaldinti sau gyvenimo, mes kopinėjome medų, paskui nuvažiavome į turgavietę nusipirkti braškių, nusipirkome parduotuvėje šokolado ir saldžiai leidome laiką, mylėtis nebeatrodė baugu, todėl, kad dabar jaunimas nebesidrovi, jiems nesvarbu ar tai po vestuvių ar 14 metų įvyks, juk reikia viską išbandyti ankščiau negu visą tai išbandė tėvai. 
Man vis atrodydavo, juk aš nebe maža mergaitė, man reikia laisvės, ir aš darysiu tai kas man tinka, ir tai kas man patinka. 
Man reikia daug dėmesio iš visų, ir aš jį gausiu. Užsibrėžiu ir gaunu ko aš noriu. 

http://www.youtube.com/watch?v=pWUMSPekHBE

Niekada nebijau kritikos, man ji tiesiog patinka.
Kai jūs kritikuojate mano darbus, aš įgaunu daugiau įgudžių, vien ta prasme, kad priprantu ją priimti teigiamai, kiekvienas mūsų žodį ,,Kritika" suprantam ,,spalvotai". Vieniems kritika reiškia žeidžiančią ir neigiamą nuomonę, o kitiems teigiamai įspraudžiamus komentarus/pataisymus. Kritiką kiekvienas manau turėtu priimti taip, kad nereiktų pyktis, juk kiekviename yra kažkas unikalaus, ir kiekvienas supranta tai ką nori pasakyti, bet nevisi supranta mano įrašų reikšmę, todėl dabar paaiškinsiu apie ką ir kodėl rašau.

Šiame blog'e nerašau beveik nieko susyjusio su mano gyvenimu, čia išdėstomos mano mintys. Tai rašau todėl, kad noriu skleisti ,,talentą". Galbūt tai nebus toks blog'as, kurį rašo žymiai įdomesni žmonės už mane, jis bus paprastas, galbūt kada nors jame pradėsiu rašyti ir apie save, jei manimi kas nors domėsis :) Šiuo metu visko kas domina galite paklausti asmeniškai. Rašydami:
matonyteieva@gmail.com el-pašto adresu. Taip pat su manimi galite susisiekti facebook portale. 
http://www.facebook.com/imatonyte . 
Jei turėsite klausimų, kreipkitės į mane. :)

The last one cigarette

Aš jau suaugau. Grįžau į protą ir pradėjau nertis iš kailio, kodėl buvau maištautoja, pradėjau nebetikėti savimi, ir kodėl aš apie tai galvoju, galbūt todėl, kad mane slegia ta mintis, jog išdrysau pareikšti viską ko noriu ir ko nenoriu. Ko man reikia ir ko nereikia. Galų gale, aš nesijaučiu pažeminta ir tevelių dukryte. Man patinka mano gyvenimas, mėgaujuosi juo. Ir Vegase susiradau daug draugų, nusprendžiau pakeliaut.
Nuvykau į NY, ten susiradau vaikiną, Karlosą, kuris mane mylėjo, bet man jis buvo giliai px. Jis man pramoga, turiu pnigų, bet neturiu darbo. Užsidirbu, ir nežinau kaip. Nors su tėvais pasiielgiau nelabai gražiai, kažkodėl į mano sąskaitą jie kiekvieną mėnesį perveda po štukę..
Man nereikia nieko daryt, žinau, kad būsiu Dievas, ne tik danguje, bet ir pragare.
Nuėjau pasidaryti tattoo. Ant riešo man išgraviravo ,,Devil". Jaučiausi velniškai, gerai.
Nes žinojau, kad visada maištausiu, net sena, būsiu pikta. Daug kas mane smerks, ir mylės, tokią kokia esu. Už tai save ir dievinu.

My heart owner!

Visi mylime, tik kartais suabėjojame tuo. Visi tikime, tik tuo tarpu mes bandome apgauti save.
Vaikystėje, mūsų širdies savininkai buvo darželio vaikai, arba tie, kuriuos pamatydavo parduotuvėje. Tuo tarpu, kai esame maži, viską kalbame tiesiai šviesiai, mes nebijodavom žavėtis, įsimylėt. Nes tai atrodė gražu, bet laikui bėgant, daugėlis mūsų suprato, kad meilė graži ir tyra, tik tada, kai į ją laikaisi įsikibęs rankomis.
Užaugę, mes pastebėjome, kad mūsų meilė blėsta, ir mes tai pradedame vadinti susižavėjimu. Dabar temos, frazės ir visokios mintys apie meilę, laikomos banaliomis, todėl, kad niekas nebetiki tikrąją meilę, ir niekas nežino, kad giliai širdyje mes vis tiek mylime, galbūt ne tą išrinktąjį, bet tėvus, šunis, kates, viską kas mus supa.
Nebereikalo sako, kad mus sukūrė dievas, ir kiekvienas žmogus mums yra kaip brolis, arba sesė. Kiekvieną turime gerbti, kaip norime, kad mus gerbtų.

Tave visi mato!

Daugėlis slepiame save ir bijome parodyti kokie esame iš tiesų. Arba nenorime, kad mūsų smerktų už tai, kad esame per dosnūs ir, kad neužliptų mums ant galvų, arba slepiame tai, kaip dviveidžiai.
Kartais lengviau pasislėpti už kitų, ir nerodyti savęs, koks esi iš tiesų.
Dviveidis, tai tas žmogus, kuris prie tavęs būna geras, švelnus, o už akių tave šmeižia. Arba atvirkščiai.

Savanaudiškos mintys žlugdo

Galų gale praėjo mėnesis. Pradėjau pasiilgt namų, šeimos. Pradėjau gailėtis, kad su tėvais šitaip pasielgiau. Pagaliau supratau, ką dariau blogai ir ką norėčiau keist. Bet bijojau gryžti, bijojau, kad visi mane atstums, kaip atstūmiau juos. 

Pasiilgau Eduardo, Meritos. Visų, visų. Ir negalėjau pati pakęst savęs. Manęs ieškojo, mama jaudinosi kiekvieną minutę, juk visgi, manęs mėnesį niekur neranda. Ir jie nežino, kad aš toli.

Noriu šilumos, meilės. Kaip užpildyti tą tuštumą širdyje? Vis dar dvėjoju ar reikia keliauti ten iš kur atvykau. 

O jeigu manęs visi nebekęs? Galvoju, ar sunku būtų atleisti tokį mano poelgį? Manau, kad nelabai. Pati save nuvyliau. Oh, kaip graudu. 

Trumpai padvėjojusi iš vis ką čia paistau, toliau ėmiau grot gitara ir nusidainuot. Mano širdžiai nieko netrūksta, esu garbėtroška na ir ką? Ir man dzin prie ko mane tai nuves. Man svarbu, kad man buvo gerai. Daugiau viskas pochui. Net Eduardas, kurio iš tikrųjų pasiilgau. 

Labiausiai iš visų pasiilgau savo šuns, juk jį mylėjau labiausiai. Labiau už šeimą. Viską atiduočiau, kad dabar jis būtų šalia. Galbūt juokinga, bet man jis patiko. Jo charakteris visai kaip mano, tikriausiai todėl tėvai jo dar neišmetė, nes jis atstoja mane. 

Rojus

Rojus. Kas yra rojus? Mes jį suprantame visi kitaip. Vieniems atrodo, kad gyventi žemėje tikras rojus, kitiems atrodo, kad rojus danguje, o dar kitiems atrodo, kad rojaus nėra.
Tai kaip yra iš tiesų? Kiekvienam rojus yra čia ir dabar, tiesiog ne visi tą rojų pajaučia.
Vieniems mylėti yra tikras rojus, kitiems- nekęsti. Tai priklauso nuo pačio manęs, ir ką aš pasirinksiu. Ar pasirinksiu teisingą, ar klaidingą kelią.
Mano nuožiūra, rojus tai vaisius kurį nori visi paragauti, bet ne visiems užtenka. Reikia eikvoti laiką žmogui, kuris vertas būt su tavim.

(Truputėlį manęs, kad neužmirštumėte

kaip atrodau.) 

:)

Važiuoja stogas

Ilgą laiką po Eduardo ir mano išsiskyrimo, visas mūsų rajonas buvo kaip skradžiai į žemę. Nebuvo šurmulio, apkalbų apie santykius. Oh, akmuo nuo širdies nusirito.
Atsibodo klausytis kitų žmonių paistalų, o ypač šeimos. Koks jų reikalas ką myliu, ko nemyliu?
Tai mano gyvenimas, ir man atsibodo, kad visi kišasi į jį. Reikia viskam padėti tašką.
Nuspredžiau nuvykti ten, kur nuklydo mano paskutinės mintys.
Nuvykau prie jūros. Ten sudėliojau mintis, ir apgavlojau kas manyje keičiasi. Kodėl virstu tokia abejinga pochuiste? Galbūt todėl, kad man atsibodo, kad man lipdavo ant galvos? Man atsibodo šokti pagal kažkieno dūdelę. Norėjau būt laisva, skirst toli toli.. Noriu atsipalaiduot, atstumt savo tėvus, kad jie man nebešiktų po kojom, ir nesuknistų gyvenimo.
Dabar jau ryžausi gryžt namo, susidėt daiktus. Namie nieko nebuvo, aš specialiai laukiau kol gryš tėvai, praėjo valanda, dvi. Štai ir jie, nudžiugę, kad aš sveika ir man viskas gerai, jie suskubo man pranešti, kad ruoščiausi į Karolinos gimtadienį, bet aš jiems atrėžiau:
- Viskas, man atsibodo gyvent pagal jus, mane užknisa tai, kad jūs pastoviai man viską liepiate ir nepaisote mano norų, jūs neturite teisės man nieko drausti, esu pilnametė, ir nebenoriu gyvent vaikiško gyvenimo. Užsikruškit. -aš jiems pasakiau, su mažu apmaudu, bet ir didžiu pasididžiavimu. Jaučiausi pakylėtai, o tėvai liko be žado, mama puolė verkti, o tėtis mane bausti. Nieko nelaukusi išlėkiau pro duris, užsikūriau mašiną, ir keliavau.. Nuvykau šian bei ten, nuveikiau kažką gero. Nuvažiavusi į Las Vegasą, užsisakiau apartamentus, ir gėriau, gėriau. Paskui variau į klubą, prisiminusi, kad mano draugė dirba viename iš Vegaso klubų. Susiradusi Sonia, mes tuojau pat apsikabinome. Ji manęs klausė, kaip aš čia? Ir aš jai papasakojau visą savo istoriją.
Ji manimi didžiavosi, nes elgėsi visai kaip aš. Mes buvom lyg dvynės, seserys. Vieno kraujo.
Užsitūsinom, blaivėmės, ir taip visą laiką.. Dievinu naktinį gyvenimą, ir save. Už tai kokia aš esu.

Susitiko du pingvinai

Gražų rytą, Antarktidoje susitiko pingivas su pingine. Jiems atrodė, kad jie giminės, nes buvo panašūs, bet truputį pasvarstę, kad pingvinai irgi gali mylėti, kraujomaiša jiems buvo nesvarbi.
Pingvinas ilgai netrukęs užkalbino pingvinę:
- Sveika, koks gi tavo vardas gražuole?
- Labas, aš Mio, tu čia visas taip vadini?
- Na taip, visos tokios pačios, vienodai gražios..
- Nenuvertink manęs, aš kitokia
- Visos man taip sakė, bet nė vienai nepavyko įrodyti.
Pingivnė įsižeidė, bet jai patiko toks Iulio elgesys. Nieko nelaukusi ji sušnareno:
- Gal eime pasivaikščioti? -Iulijus jautėsi pamalonintas, ir nė neabėjodamas sutiko.
Vaikščiodami drauge, abu kaip susitarę pažiūrėjo vienas kitam į akis, ir pamatė abiejų vidinį grožį, suprato, kad juos suvedė likimas.
Mezgėsi santykiai. Po savaitės, jie jau laukė savo pirmagymio, o jis nekantriai klausdavo Mios:
- Kada jis išlys?
- Po kelių mėnesių
- Po kelių mėnesių? Tu ką? Negali dabar išstenėt?
Taip ir baigėsi ši pasaka apie pingvinus.

No Music No Life!

Mane užplūdo liūdesys. Prisiminiau ką norėjau nuveikti, bet nenuveikiau praeitais metais. O atrodo laiko turėjau pakankamai, net vienerius metus! Aš tiesiog norėjau saugot tai kas mano širdy, tiesiog norėjau suvokt, kas dar nutiks, kas bus, ko nebebus.
Mes saugot pradedame tuos dalykus, kuriuos jau būname praradę.
Kai prarandame, mums atrodo, kad blogiau būti negali. Bet gali. Tiesa akivaizdi, kad jai sunku žiūrėti į akis. Kad sunku domėtis tuo, kas tau iš ties įdomu, kad sunku būti savimi.
Aš jau nebenoriu būti drovia mergaite, kuri siekia aukštumų ir nori visko tik sau, aš noriu dalintis įspūdžiais ir jausti, kad šalia turiu draugus.
http://www.youtube.com/watch?v=w1rLZfAfQLM&feature=related

Išklausysiu savo širdies

Buvo sunki naktis. Miegojau blogai. Viskas buvo šūdas!
Ryte mane pažadino suknistas skambutis nuo draugės, aš atmečiau ragelį. Ir parašiau jai žinutę, kad manęs neužknistų. Merita ant manęs supyko, ir pradėjo mane erzinti su savo nešvankiomis mintimis. Pradėjo piršti į galvą visokias nesamones, kaip, kad leidžiu naktį su vaikinu, kuris dabar saldžiai miega, kitos gatvės pusės name, o aš skaitaus Meritos paistalus. Kaip mane užknisa priklausyti nuo kitų, pasakiau aš sau mintyse, ir nusprendžiau vėl nugrimzdi į gilų sapną. Galų gale pabudusi žvilgtelėjau kiek valandų, o jau buvo 12 valanda dienos, o buvau sau pažadėjusi nuveikti tiek daug. Bet dėja, per suknista Meritą pavargau dar labiau, ir per ją buvau suirzgusi, neturėjau nuotaikos.
Nubėgusi pas mamą, tuojau pat pareikalavau pusryčiu, skanių. Mama man atrėžė:
- Ei mergyt, pagarbos turėk!
- Oj, oj, kas prabilo apie pagarbą. -sumurmėjau ir nubėgau į kambarį.
Pagaliau gavusi pavalgyt, nuskubėjau rengtis, praustis, kad galėčiau ištrūkt iš namų. Prieš išeinant mama man suskubo pasakyti:
- Panele, nepamiršk vakare važiuosime į Kornelijos gimtadienį, nepražiopsok
- Ką aš ten veiksiu? Nebekliedėk.
- Viskas, jau per daug sau leidi. Liksi namie, niekur neisi iš namų savaitę, išskyrus į Kornelijos gimtadienį, čia įsakymas.
- Kur gi ne.. Gražu! Bet tu man neuždrausi, jeigu eisiu į Kornelijos gimtadienį, tu man privalai leisti pažioplinėt su draugais!
- Na gerai, keliauk. - davė bučkį ir išvijo iš namų kol nepersigalvojo.
Dabar labai savimi pasitikėjau, žinojau kaip reikės ir kitą kartą atsikirst. Suvokiau, kad mama prieš mane tik paprasta viską leidžianti moteris.
Nukeliavau kitapus gatvės pas savo vaikiną, išejo jo mama ir pasakė:
- Eduardas ne namie.
- Kaip tai ne namie?
- Jis išėjo pas tave, bent jau taip sakė.
- Įdomu, nes pas mane jis nebuvo, prieš kiek laiko išėjo?
- Prieš gerą valandą..
- Prieš tiek laiko aš mėgojau.
Atėjo vakaras..
Eduardas negrįžo, visi buvo sunerimę, o ypač aš.
Jį mylėjau labiau už save. Net labiau už savo šunį. Nieko nebelaukę skambinome į policiją jo ieškoti, dėja, jie mums atrėžė, kad tai tik eilinis paauglių švaistymasis gatvėmis. Aš supykau, nuvažiavau į komisariatą ir atrėžiau:
- Kuo greičiau ieškokite mano vaikino, o kitaip pasigailėsit!
- Gerai, panele, nekelkite skandalo, tuojau pradėsime paiešką.
Vėl pasididžiavau savimi, kad manęs visi klauso. Su visais galiu žaisti. Visi man kaip žaislai. Oh, kaip gera gyventi tokį gyvenimą.
Kitą rytą, 5 h man skambina iš policijos ir pareiškė, kad jį rado kažkokioje lūšnoje.
Tiesa, jo mama bandė mane apkaltinti jo pradingstamumu, esą dėl to aš esu kalta. Tiesa buvo tokia, kad jį išvarė iš namų, dėl tokio pačio vadovavimo, kaip elgiuosi aš. Nepatikau jo mamai, tėčiui, nes buvau pasikėlusi, bet man tai nerūpėjo. Aš užsibrėžiau tikslo neimti į galvą, bet atėjo taškas.
Pagalvojusi, kad jis nebus laimingas su manimi jeigu aš nesusitaikysiu su jo tėvais, aš jį mečiau. Man tai suvirpino širdį, bet man jis buvo poxui. Nes turėjau šunį, kurį pamilau labiau nei jį, pagalvojau mintyse:
- Susirasiu aš geresnį, tegul pisasi bortais žioplys! Jų šeima, kaip karvės tešmenys, ir atimt ir pridėt, pienas pridžiūvęs, kaimo lygis- tai ne man!