šiandien atradau laimę

Atrodo damn, kaip žmogui nedaug reikia iki laimės. Šiandien pajutau, kad ir aš galiu būt laiminga, įrodžiau sau, kad meilė yra, ir didžiuojuosi ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, su kuria man gera būti. Kartu su Juo, išnaudojame kiekvieną akimirką, minutę kartu, kad būtumėm garantuoti ką jaučiame vienas kitam. Ir nieku gyvu negalėčiau pasielgti taip, kad dabar kentėčiau dėl to, ką padaryčiau. Bet aš to negalėčiau, mane aplankė tas jausmas, kurio seniai laukiau, už kurį kovojau ir kurį pagaliau pasiekiau. Tai lyg tikslo taškas, kuris nušvito mano tunėlio gale! 
Džiaugiuosi, kad ir tikri draugai, kurie mane laiko brangiu žmogumi, džiaugiasi ir liko nustebinti dėl tokio mano poelgio. Aš esu be galo, be krašo laiminga, ir niekas mano meilės nesugriaus! 
Šį kartą, aš galbūt ir išdrysiu pasakyt, kad niekad nepamiršiu to jausmo, kurį jaučiu dabar, savo krūtinėj. Atrodo iššoksiu pati iš savęs! Sprogsiu. 
Dabar pasitikiu savimi, jaučiuosi mylima, gerbiama, branginama. Ko daugiau reikia moterei? :> Žinoma, kitoms tereikia prabangos, o man užtenka Jo. Ir tada.. tada turiu viską!
Ačiū tiems, kurie tikrai džiaugiatės dėl manęs, o aš atsisveikinu šiandien su šiuo postu ir linkiu visiems patirti tai, ką patyriau aš. 
:))

Ir man negėda kaip moku išreikšti jausmus. Man patinka mylėti, jaustis mylimai, juk daugiau nieko nereikia! Tik vieno nuoširdžiai ištarto žodžio, ir parodomo jausmo, kuris identiškas žodžiui. 
Be fall in love. :*