Part1.

Užmigusi su skausmu širdyje vis dar negalėdama atsitokėti, kad išsiskyriau su vaikinu sapnavau tai.
Sapne jis man kartojo, kad mane myli, bet išdavystės nepateisino. Man buvo įdomu sužinoti, kodėl mes išsiskyrėme ir kodėl jis mane išdavė. Jau beveik žinojusi atsakymą, nubudau, ir staiga pamačiau savo sesę šalia, kuri nenorėjo, kad miegočiau, aš jos paklausiau:
- Kur tėvai?
- Nėra.
- Kaip suprasti?
- Sakė man tave pažadinti ir išskubėjo pas močiutę.
Na žinoma, kaip visada, turėsiu likti namie su savo mažąja seserimi, ji tikra piktoji dvasia, jos niekaip neatsikratysi. Aš nesuprantu, kaip galima mylėti sesę arba brolį, greičiau įmanoma jo(-s) nekęsti.
Suvokusi, kad niekaip jos neatsikratysiu aš jai pataisiau pusryčius ir įjungiau animaciją, tada jai pranešiau, kad turiu vykti pas draugę ir paklausiau:
- Nebijosi likti viena?
- Bijosiu.
- Nebūk maža, juk sakei, kad tau jau net 4 metai, o tokios mergytės nebebijo..
- Na gerai, tik greitai gryšk.
Ačiū dievui, atsikračiau tos mergaitės, na, kai išvažiavau man pasidarė gaila, kad ji užaugusi paims ir pradės maištauti, nebeklausys nei mamos nei manęs, nei tėčio. .
Tuojau pat apsisukau ir nuskuodžiau namo! Juk ji mano sesutė, mano mažoji. Atsiminiau kaip laukiau skambučio iš ligoninės kas gimė, tiesa, labai nenorėjau brolio, norėjau sesers. Ir ji gimė! Woho, sušaukiu pašokusi gal metrą!
Gryžusi ištraukiau LEGO ir nieko nedelsusi pasikviečiau ją pažaisti, taip norėjosi praleisti gerą laiką su seserimi. Džiaugiausi ir didžiavausi savimi bei savo mažąja B. ♥