Vegase sutikau sau skirtą žmogų, na gal ne visai, nes žinojau, kad tai valandos nuotykis.
Žiūrėjau į jį, ir mano akys jam pakuždėjo, kad jis ne vienintėlis. Jis manęs užklausė:
- Ar aš tau vienintėlis, brangioji?
- Tu dar klausi? Žinoma. - atsakiau aš ir mano širdis man pasakė, kad meluoti jau nebe man, kad aš išaugau iš to amžiaus, bet jei nenoriu nieko prarasti, aš turiu teikti sau naudą.
Grįžę namo ir neturėję kuo pasisaldinti sau gyvenimo, mes kopinėjome medų, paskui nuvažiavome į turgavietę nusipirkti braškių, nusipirkome parduotuvėje šokolado ir saldžiai leidome laiką, mylėtis nebeatrodė baugu, todėl, kad dabar jaunimas nebesidrovi, jiems nesvarbu ar tai po vestuvių ar 14 metų įvyks, juk reikia viską išbandyti ankščiau negu visą tai išbandė tėvai.
Man vis atrodydavo, juk aš nebe maža mergaitė, man reikia laisvės, ir aš darysiu tai kas man tinka, ir tai kas man patinka.
Man reikia daug dėmesio iš visų, ir aš jį gausiu. Užsibrėžiu ir gaunu ko aš noriu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą