Važiuoja stogas

Ilgą laiką po Eduardo ir mano išsiskyrimo, visas mūsų rajonas buvo kaip skradžiai į žemę. Nebuvo šurmulio, apkalbų apie santykius. Oh, akmuo nuo širdies nusirito.
Atsibodo klausytis kitų žmonių paistalų, o ypač šeimos. Koks jų reikalas ką myliu, ko nemyliu?
Tai mano gyvenimas, ir man atsibodo, kad visi kišasi į jį. Reikia viskam padėti tašką.
Nuspredžiau nuvykti ten, kur nuklydo mano paskutinės mintys.
Nuvykau prie jūros. Ten sudėliojau mintis, ir apgavlojau kas manyje keičiasi. Kodėl virstu tokia abejinga pochuiste? Galbūt todėl, kad man atsibodo, kad man lipdavo ant galvos? Man atsibodo šokti pagal kažkieno dūdelę. Norėjau būt laisva, skirst toli toli.. Noriu atsipalaiduot, atstumt savo tėvus, kad jie man nebešiktų po kojom, ir nesuknistų gyvenimo.
Dabar jau ryžausi gryžt namo, susidėt daiktus. Namie nieko nebuvo, aš specialiai laukiau kol gryš tėvai, praėjo valanda, dvi. Štai ir jie, nudžiugę, kad aš sveika ir man viskas gerai, jie suskubo man pranešti, kad ruoščiausi į Karolinos gimtadienį, bet aš jiems atrėžiau:
- Viskas, man atsibodo gyvent pagal jus, mane užknisa tai, kad jūs pastoviai man viską liepiate ir nepaisote mano norų, jūs neturite teisės man nieko drausti, esu pilnametė, ir nebenoriu gyvent vaikiško gyvenimo. Užsikruškit. -aš jiems pasakiau, su mažu apmaudu, bet ir didžiu pasididžiavimu. Jaučiausi pakylėtai, o tėvai liko be žado, mama puolė verkti, o tėtis mane bausti. Nieko nelaukusi išlėkiau pro duris, užsikūriau mašiną, ir keliavau.. Nuvykau šian bei ten, nuveikiau kažką gero. Nuvažiavusi į Las Vegasą, užsisakiau apartamentus, ir gėriau, gėriau. Paskui variau į klubą, prisiminusi, kad mano draugė dirba viename iš Vegaso klubų. Susiradusi Sonia, mes tuojau pat apsikabinome. Ji manęs klausė, kaip aš čia? Ir aš jai papasakojau visą savo istoriją.
Ji manimi didžiavosi, nes elgėsi visai kaip aš. Mes buvom lyg dvynės, seserys. Vieno kraujo.
Užsitūsinom, blaivėmės, ir taip visą laiką.. Dievinu naktinį gyvenimą, ir save. Už tai kokia aš esu.